XVII amžiuje įkurtos Vilniaus Kalvarijos nuo seno traukia gausius maldininkų būrius. Verkiuose, prie Vilniaus, nuspręsta įsteigti Kalvarijas dėkojant Viešpačiui už pergalę prieš rusų kariuomenę, sykiu šios Kalvarijos kurtos kaip žemiškosios Jeruzalės tikslus atspindys, arba Naujoji Jeruzalė, kurią lankantys piligrimai, negalintys nuvykti į Šventąją Žemę, tarsi keliautų Viešpaties pėdomis.

Ant aukštos kalvos stovinti barokinė Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia yra kompozicinis ir idėjinis Kalvarijų ansamblio centras. Ji artimai susijusi su Kryžiaus kelio stotimis ir yra neatskiriama jų dalis. Kalva, ant kurios pastatyta šventovė, Kalvarijų topografijoje atitinka Golgotos kalną, o trys Kryžiaus kelio stotys (31–33), skirtos paminėti Jėzaus nukryžiavimą, mirtį ir nuėmimą nuo kryžiaus, įkomponuotos tiesiog pačioje bažnyčioje. 31 ir 33 stotis yra įrengtos prie išorinių transepto sienų, o 32-ji – šventovės viduje, ji sutampa su Didžiuoju altoriumi. Bažnyčia yra lotyniško kryžiaus plano, bazilikinė, perdengta skliautais. Jos fasadą puošia du aukšti 37,5 m į viršų siaurėjantys bokštai, užbaigti plastiškų formų šalmais. Architektūrines statinio formas išryškina polichromija. Pagrindinis bažnyčios fasadas itin puošnus, išilgintų formų, langai, nišos, sienas skaidantys piliastrai kuria vertikalų ritmą, pabrėžia formų kilimą į viršų. Šis fasadas atgręžtas į Kryžiaus kelią, į kurį kalvos šlaitu veda statūs, aukšti laiptai. Žvelgiant nuo laiptų apačios, bažnyčios architektūra atrodo ypač iškilminga, išryškėja jos formų vertikalumas. Kalvarijų bažnyčia – vertingas Vilniaus vėlyvojo baroko mokyklos paminklas.

Daugelyje XVII a. įkurtų Europos ar Lenkijos Naujųjų Jeruzalių atsižvelgta į Jėzaus laikų Jeruzalės topografiją. Dėmesys kreiptas tiek į bendrą kelio nuo Paskutinės vakarienės kambario stoties iki Golgotos kalno ilgį, tiek į atstumus tarp atskirų stočių. Vilniaus Kalvarijose, žingsniais matuojant atstumus tarp stočių ir nustatant atskirų "Jeruzalės miesto" dalių orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, Jeruzalės topografiją siekta atspindėti maksimaliai tiksliai. Pavyzdžiui, nuo Piloto rotušės iki Nuėmimo nuo kryžiaus stoties yra 1321 žingsnis, nuo Alyvų kalno iki Nukryžiavimo vietos – 6000, nuo Kajafo iki Piloto – 1000, nuo Piloto iki Erodo – 350 žingsnių ir pan. Remiantis Adrichomijaus Šventosios Žemės ir Kristaus kančios kelio aprašymu, Vilniaus Kalvarijos suskirstytos į dvi dalis. Suėmimo kelią nuo Paskutinės vakarienės kambario iki Ketvirtųjų senojo miesto vartų sudaro 20 stočių, kurias žymi 8 mūrinės koplyčios, tiltas per Kedrono upelį, 1 mūriniai ir 7 mediniai vartai, o Kryžiaus kelią nuo Piloto rotušės iki Golgotos kalno – 15 stočių, kurias žymi 12 mūrinių koplyčių ir 3 pačioje bažnyčioje įrengtos stotys.