Šv. Onos bažnyčia yra vienas gražiausių ir, ko gero, garsiausių Vilniaus statinių. Tai vėlyvosios gotikos šedevras. Ją gaubia daug legendų. Žymiausia jų pasakoja, jog Napoleonas pamatęs Šv. Onos bažnyčią norėjo ant delno nusinešti ją į Paryžių. Gaila, bet tikrovė ne tokia romantiška: Napoleono žygio per Lietuvą metu bažnyčia buvo atiduota prancūzų kavalerijos žiniai. Visgi Napoleonas savo laiške žmonai yra paminėjęs, kad "Vilnius – labai gražus miestas". Dėl jos autoriaus ir statybos laikotarpio vieningos nuomonės nėra. Ši bažnyčia buvo pastatyta apie 1495–1501 m., po 1564 m. gaisro atstatyta Lvovo arkivyskupo D. Solikovskio ir Radvilų lėšomis. Vėliau bažnyčia ne kartą remontuota, tačiau jos išorė nuo XVI a. pabaigos beveik nepakito. 1580 m. buvo pabaigti pagrindiniai bažnyčios atstatymo darbai, pastatyti altoriai. Vėliau bažnyčia buvo remontuojama ir rekonstruojama kelis kartus. Per penkis šimtmečius beveik nepakitusi Šv. Onos bažnyčia sulaukė mūsų dienų ir tapo vienu iš Vilniaus simbolių. Šalia bažnyčios – XIX amžiuje pastatyta varpinė, imituojanti gotikos stilių.