Vytauto Didžiojo karo muziejus – vienas seniausių Lietuvos muziejų. 1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės aktą ir lapkričio 23 d. įsakymu pradėjus kurti Lietuvos kariuomenę, kariuomenės vadovybė, suprasdama karo istorijos ir kiekvieno karininko bei kareivio nuopelnų Tėvynei įamžinimo svarbą, nusprendė Laikinojoje sostinėje, Kaune, įsteigti Karo muziejų. Vis dėlto besitęsiančios kovos dėl Nepriklausomybės sustabdė Muziejaus kūrimo procesą, kuris pratęstas tik joms pasibaigus. Nepaisant to, 1921 m. vasario 16 d. Kaune buvo iškilmingai atidarytas Karo muziejus, o jį pašventino kunigas Jonas Mačiulis- Maironis.

1922 m. buvo išleistas įsakymas kariuomenei, kuriame paskelbta, kad Karo muziejaus kūrimas – bendras visos kariuomenės reikalas ir rūpestis. Buvo nurodyta kariuomenės dalių atstovams atvykti į Karo muziejų ir aptarti tolesnį bendradarbiavimą renkant eksponatus Nepriklausomybės kovų ir kariuomenės istorijos tematika, pulkų komisijos įpareigotos sustiprinti darbą šioje srityje. Ypač susirūpinta ginklų istorijos medžiagos rinkimu. Įsakyme numatyta į muziejų vežti vadų ir pasižymėjusių karių paveikslus ir fotografijas, piešinius, raštus, įsakymus, charakterizuojančius dalies įsikūrimą, plėtimąsi, komplektaciją, kiek tai leidžia karo paslaptis, apdovanojimus, pasižymėjimus, oficialias iškilmes. Krašto apsaugos ministras kreipėsi ir į visus Lietuvos karius, kad jie rinktų senosios istorijos liekanas ten, kur jie gyvena ir kur tarnauja. Išskirtinis dėmesys buvo kreipiamas į knygnešių veiklą, Lietuvos okupaciją Pirmojo pasaulinio karo metais, atskleidžiant Lietuvos sunaikinimo mastus ir surenkant okupantų valdininkų nuotraukas, uniformas, ginklus, nes šios medžiagos gali nelikti. Įsakymą pasirašė Krašto apsaugos ministras prof. Jonas Šimkus, Karo mokslo skyriaus viršininkas gen. Leonas Radus-Zenkavičius ir Karo muziejaus organizatorius gen. ltn. Vladas Nagevičius.

Muziejus veikti pradėjo dar XIX a. pabaigoje statytame mediniame pastate, o 1936 m. vasario 16 d. iškilmingai perkeltas į naujuosius Muziejaus rūmus. Ta proga Laisvės ir Žuvusiems už Lietuvos laisvę paminklai, Laisvės varpas buvo apšviesti tūkstančiais lempučių. Atidaryme dalyvavo Prezidentas Antanas Smetona, Ministras pirmininkas Juozas Tūbelis, arkivyskupas Juozapas Skvireckas, kariuomenės vadas gen. št. plk. Stasys Raštikis ir kiti garbūs svečiai. Būtent šiame architektūros paveldo pastate, suprojektuotame architektų Vladimiro Dubeneckio, Karolio Reisono ir Kazio Krikščiukaičio, Vytauto Didžiojo karo muziejus įsikūręs ir šiandien.

Įdomi ne tik muziejaus istorija, bet ypatingas ir jo kiemelis. Vieni žymiausių – Vytauto Didžiojo karo muziejaus įėjimą saugantys liūtai, į Kauną atkeliavę iš Astravo dvaro. Jie, užsakius grafui Jonui Tiškevičiui, iš ketaus išlieti Sankt Peterburge XIX amžiaus viduryje. Pastačius naują Vytauto Didžiojo karo muziejaus pastatą, grafo Tiškevičiaus sūnus Jonas Tiškevičius padovanojo liūtus muziejui.

Muziejaus istorijoje svarbus ir pirmosios bei antrosios sovietinių bei nacistinės okupacijų laikotarpis. Muziejus buvo priverstas sunaikinti okupacinių režimų ideologijai ir propagandai neparankius eksponatus, istorinius paminklus. Okupacijų metais keitėsi ir Muziejaus pavadinimas: 1940–1941 m. ir 1944–1956 m. Muziejus vadintas Kariškai-istoriniu, 1956–1990 m. – Kauno valstybiniu istorijos muziejumi, tik nacių okupacijos metais buvo išsaugotas Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas. Nepaisant antrosios sovietinės okupacijos metais tęsiamo istorinių relikvijų naikinimo ir ideologinės propagandos, visuomenės akyse muziejus išliko nepriklausomos Lietuvos simboliu. 1988 m., prasidėjus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui, visuomenės pastangomis buvo atkurtas Muziejaus sodelis, darbuotojai išardė ideologizuotas, propagandines ekspozicijas ir pakeitė jas liudijančiomis lietuvių tautos ir kariuomenės tragediją Antrojo pasaulinio karo metais bei sovietinės okupacijos realybę. 1990 m. sausio 30 d. sugrąžintas senasis Vytauto Didžiojo karo muziejaus vardas, o nuo 2006 m. sausio 1 d. Muziejus grįžo pas savo steigėją ir vėl tapo pavaldžia Krašto apsaugos ministerijai įstaiga.