Po I-ojo Pasaulinio karo maždaug pusė pasitraukusiųjų į Rusiją žydų grįžo į Rokiškį. Žydai sunkiai kūrėsi iš naujo apleistuose namuose, tačiau pamažu gyvenimas vėl atgijo, buvo atnaujinta bei išplėsta ekonominė, ūkinė veikla. Tarpukario metais buvo įkurti nedideli fabrikai bei dirbtuvės: Jofė įkūrė saldainių fabriką, broliai Meleriai spaustuvę ir sacharino bei kartono gamyklą, jiems taip pat priklausė viešbutis "Londonas". Broliai Zametai atidarė geležies apdirbimo dirbtuvę "Litmetal". Pasakojama, jog Zametas buvo bene turtingiausias Rokiškio miestelio žmogus, jo namas išsiskyrė puošnumu visame Rokiškyje ir gerai išliko iki šių dienų.

Namas pastatytas XX a. 3 deš. Pirmajame aukšte buvo parduotuvės, įvairios organizacijos, antrajame - gyvenamos patalpos. Pokario metais įsikūrė tarybų valdžios įstaigos. Pietiniame fasade yra memorialinė lenta su įrašu "ŠIAME NAME 1944-1953 METAIS BUVO KALINAMI IR KANKINAMI KOVOTOJAI UŽ LIETUVOS LAISVĘ". Pastatas turi secesinės architektūros bruožų.