Manoma, kad bažnyčia buvo pastatyta apie 1460 metus. 1882-1883 m. vikaras A. Burba bažnyčioje giesmes giedojo lietuviškai, rinko lietuvių tautosaką, apylinkėse užrašė apie 300 dainų, 10 pasakų, 31 burtą ir visa tai nusiuntė Rusijos geografijos draugijai. 1883 m. Žaslių klebonu paskiriamas kunigas A. Dauga, kuris prašė dvasinės vyresnybės leisti miestelyje statyti naują mūrinę bažnyčią už parapijiečių lėšas. 1898 m. bažnyčia pradėta statyti klebonaujant kunigui K. Kibeliui ir baigta 1902 m. 1905 m. per Velykas šventoriuje kilo muštynės tarp parapijiečių - lenkų ir lietuvių, nesutarusių, kokia kalba turi būti laikomos pamaldos. 1915 m. mūšių metu bažnyčios sienose sviediniai pramušė dvi skyles, apgriovė bokštus, išdaužė visų langų stiklus. 1933 m. prie bažnyčios pastatyta mūrinė Kristaus kančios koplyčia toje vietoje, kur buvo senosios medinės bažnyčios altorius. Žaslių bažnyčioje 1944 m. kovo 25 d. įvyko kunigo Vincento Sladkevičiaus (būsimojo Kardinolo) primicijos – čia jis aukojo savo pirmąsias šv. Mišias. 1926 m. gegužės 24 d. įvyko pirmojo Kaišiadorių vyskupijos vyskupo Juozapo Kuktos ingresas – iškilmingas vyskupo pareigų užėmimas: pagal tradiciją naujai paskirti vyskupai iškilmingai įžengia į savo katedras. Tačiau Kaišiadorių katedros statyba nebuvo baigta, todėl ingreso garbė atiteko Žaslių bažnyčiai. Po dviejų metų tas pats vyskupas Juozapas Kukta konsekravo Žaslių bažnyčią.