Žemaičių muziejus "Alka" – svarbiausias Žemaitijos muziejus nuo archeologijos iki šiuolaikinio meno", įkurtas 1932 m. 2024 m. buvo atliktas pastatų kapitalinis remontas ir naujos ekspozicijos kūrimas bei įrengimas.

Ekspozicijos pradžia antrajame muziejaus aukšte. Turimas turtingas Žemaičių muziejaus "Alka" archeologijos rinkinys atskleidžia pirmųjų Žemaitijoje atsiradusių žmonių gyvenimus. Vėliau tęsiama Žemaitijos istorija po krikšto.

Tarpukario Telšiams skirtoje ekspozicijoje lyg buvusia Didžiąja gatve (dabartinė Respublikos g.) pražingsniuoti kviečia asmenybės, burmistrai, pramonė, interjerai, pristatomos etninės grupės ir konfesijos, švietimo įstaigos, senieji pastatai.

Viena gražiausių erdvių, kurioje atsiveria Žemaitijos lobynai, skirta Žemaitijos dvarų kultūrai pristatyti. Iš nacionalizuotų Žemaitijos dvarų į muziejų po 1940-ųjų metų patekusios neįkainojamos meno vertybės, sudarančios Žemaičių muziejaus "Alka" aukso fondą, atskleidžia dvarą, kaip itin reikšmingą ekonominio, socialinio ir kultūrinio krašto gyvenimo elementą.

Ekspozicijos lankytojo dėmesys sutelkiamas ir į Žemaičių muziejaus "Alka" istoriją, išskirtinai pagerbiami jos įkūrėjai ir puoselėtojai. Sakralinio liaudies meno ekspozicinėje erdvėje pateikiama Šventųjų skulptūrėlių, koplytstulpių, šventųjų paveikslų, kryždirbystės ekspozicija. Ekspozicijos pasakojime vietą rado ir pasakojimas apie žemaičių kaimo buitį, pristatomi muziejuje saugomi etnografinės buities daiktai, senieji muzikos instrumentai, tekstilė, indų, molio dirbinių kolekcija, unikali margučių kolekcija, bei Užgavėnių kaukės pristato kalendorines šventes.

Tolygų ir nuosaikų pasakojimą nutraukia netolimi brutalūs įvykiai. Išgyvenimų bangą tęsia netekčių salė, kurioje dalis ekspozicijos skiriama Sibiro tremtiniams, pristatomi išlikę daiktai, tremties vietos, ištremtųjų skaičiai, netekčių mastas. Greta netekčių paraleliai atveriama ir partizanų bunkerio ekspozicija.

Neatskiriama istorijos dalis – sovietinio gyvenimo realybė ir absurdas. Per buitį, kultūrą, švietimą, mediciną ir pramonę atskleidžiamas (pa)keistas Telšių miestas. Matyti pokario gyvenimai ir likimai palaipsniui veda Atgimimą, kur lankytojas atsiduria pirmosiose Lietuvos ir Žemaitijos laisvės apraiškose.

Muziejaus ekspozicijoje atskira erdvė skiriama gamtai, kurioje tematiškai pagal gyvūnų rūšis ir arealą eksponuojamos gyvūnų iškamšos, sukuriamas buvimo tikroje gamtinėje aplinkoje įvaizdis.

Istorinei kelionei Žemaičių muziejuje "Alka" artėjant į pabaigą, lankytojas patenka į Medalių meno ekspoziciją. Subtiliame ir daugiaprasmiame medalio mene pasakojama Telšiuose 40 metų vykstančių tarptautinių medalio meno kūrėjų stovyklų istorija. Tai lyg nueito Žemaitijos istorinio kelio apibendrinimas per asmenybes ir istorinius įvykius.

Muziejus, siekdamas tapti laisvalaikio praleidimo vieta įvairioms bendruomenės grupėms ekspozicijoje įrengė Koncertų ir renginių salę, kuriai suteikė Pranciškaus Smuglevičiaus vardą. Čia kiekvienas lankytojas galės pasigėrėti Žemaitijos dvarų paveikslais bei pagrindiniu akcentu P. Smuglevičiaus paveikslu – "Agripina perkelia savo vyro Germaniko palaikus į tėvynę", jau tapusiu Žemaičių muziejaus "Alka" vizitine kortele.