Šios dienos išvykoje pirmasis sustojimas - Cirkliškio dvaras.
Gan įprastos, labai neiškirtinės išvaizdos dvaras.
Šiuo metu čia įsikūręs Švenčionių profesinio rengimo centras, tad galima laisvai pasivaikščioti tik dvaro teritorijoje. Joje išlikusi dar senoji ledainė (šaldytuvas), graži augmenija.
Taip pat galima pasivaikščioti nedideliu Cirkliškio miško taku.

Visai netikėtai pro mašinos langus pamatėme ryškiai violetinę spalvą, kuri iš karto patraukė mūsų dėmesį. WOW! Atviras miesto levandų laukas. Nepraleidome ir mes progos pasivaikščioti, pasifotografuoti :) Puiki miesto idėja :)

Toliau nusukome link Ceikinių, kuriuose stovi neįprasta ir labai graži medinė bažnytėlė. Šią bažnyčią ne kartą niokojo gaisrai, bet gyventojai ir bendruomenė siekė, kad ji būtų atstatyta ir vieningai rinko paramą.

Netoliese norėjome apsižvalgyti po Kazokinės dvaro griuvėsius. Deja, bet bandant keliu artintis prie šio pastato mums užpuolė gyliai ir bėgte skuodėm atgal į mašiną.

Pagrindinis šios dienos tikslas buvo pasiekti Ignaliną.

Pažintį su Ignalina pradėjome nuo Vilkakalnio apžvalgos bokšto. Iki jo kelias buvo tragiškas ir barškančiais dantimis kažkaip pasiekėme bokštą :D
Aš turiu aukščio baimę, bet vis tiek lipu. Nežinau kodėl, bet tą kartą buvo nežmoniškai baisu.
Vaizdas atsiveria į ežerą ir Ignalinos apylinkes.

Automobilį pasistatę centre, apsižvalgome pagrindinėje miesto aikštėje bei įamžiname simbolinę skulptūrą.

Prie info centro vieniša mergelės skulptūra.

Žinojome, kad mieste yra gatvės piešinių, tad pasileidome į jų paieškas. Labai mielas ir fainas šis Katinas :D

Pamačius, kad dirba nusprendėme užsukti į Ignalinos krašto muziejų, kuriame supažindinama su miesto istorija, taip pat pasižvalgėme civilinės metrikacijos salėje.

Dar vienas piešinys rastas - Ignalinos legenda. Jis visai prie pat Paplovinio ežero.

Prie ežero galima atrasti miesto paminklą.

Buvo karšta vasaros diena, tad prie ežero poilsiavo vietiniai, gaiviai purškė fontanas. Praėjus tiltą galima rasti poilsio ir grilio zonas.

Tiek visko pamačius laikas buvo pietums. Pasirinkome tradicinę Ignalinos vietą, kurioje galima paragauti tradicinių patiekalų bei ši vieta garsėja savo šakočiais.

Pasistiprinus atėjo laikas pailsėti. Tad tokią gražią dieną nusprendėme apsižvalgyti ir pagulinėti pagrindiniame Ignalinos miesto paplūdimyje. Čia vasarą rasite maisto vagonėlių, pliažas gražiai sutvarkytas, labai fainas didelis lieptas, supynės ir kitos pramogos.

Grįždami namo nusprendėme nusukti kitu keliu ir prasukti pro Palūšę. Juk toks gražus, šiltas vakaras.

Senojoje valtinėje vyko koncertas, tad tik pasmalsavome kiek ribos leido įeiti.

Žinoma, Palūšė garsėja ne tik savo ramybe, gamta, ežerais, bet ir ant kalno stūksančia medine bažnyčia.