Tai gamtos ir žmogaus rankomis sukurtu menu praturtinta savaitgalio kelionė Kelmės krašte ir Šiaulių rajone.

Savam krašte būnu ypač retai, tad ir sentimentų, išsiveržiančių vaikystės ir paauglystės prisiminimais, pajutau nekart, bežygiuodama (ne)pažįstamo miesto keliais. Ir nudžiugau sugrįžusi, nes vietinio menininko idėja Kelmę paversti galerija po atviru dangumi - išties vykusi.

Pradžiugintos Kelmės meno erdvių patraukėme ties miesto dvaru. Atnaujinami pastatai už metų kitų bus dar gražesni, o ir dvaro dvasia, tikėkimės, bus ramesnė (gidė pašnibždėjo, jog mėgsta nuo plačių palangių mėtyti gėlių vazonus). Iš ten — Tytuvėnų vienuolynan, kur lydimos gidės grožėjomės sienų puošyba. O ten pat išgėrusios kavos patraukėm link Grafo Zubovo dvaro nakvynei... Tik neskubėjom migti – smalsu buvo išragauti Bubių bravoro alutį.

Antrądien - abiem kojom Šiaulių rajone! Sunku patikėt, bet Kryžių kalne - pirmąsyk (!). Radau net lego kryžių. Ir įspūdingas, kur kas prabangesnis nei Kelmės, Kurtuvėnų svirnas - prieš akis, ir iščiustyta Naisių žemė. Mes bandėm žavėtis per gūsingus vėjus ir akimis sekėm bėgiojančius triušių salos gyventojus, bet, tikime, vasarą čia dar gražiau.