Kurtuvėnų regioniniame parke esantis dvaro svirnas – unikali Lietuvos medinio architektūros paveldo vertybė. Kaip manoma, svirną iš pušinių rąstų XVIII a. pabaigoje surentė Nagurskių dvaro baudžiauninkai. Daugiau nei 200 metų barokinių formų statinys stebino savo dydžiu, dviejų pakopų stogu su pusapvaliais stoglangiais, neįprastu įgilintu priesvirniu ir galerija, arkų pavidalo sijomis, kalvystės dirbiniais. Svirnas pergyveno abu pasaulinius karus – per Pirmąjį pasaulinį karą jam pavyko išvengti dvaro sodyboje kilusio gaisro, o Antrojo pasaulinio karo metu kliuvo kelių patrankų sviedinių smūgiai, tačiau ugnis buvo greitai užgesinta. XX a. antroje pusėje šis statinys buvo vienas didžiausių ir seniausių medinių svirnų Lietuvoje.

Kurtuvėnų dvaro svirne nuo pat jo pastatymo buvo laikomi grūdai, vėliau jame įrengtas ir malūnas. Tačiau statinys buvo skirtas ne vien ūkio reikmėms – dvarininkas Jokūbas Nagurskis svirne įkūrė teatrą. Čia rengti baudžiauninkų vaidinimai, keltos puotos, kuriose apsilankydavo svečiai iš Anglijos, Prancūzijos bei artistai iš Italijos. Svirnas buvo naudojamas ir baudžiauninkų bausmėms vykdyti – jame įrengtas ratas su dešimčia rykščių. Sukant ratą rykštės kirsdavo į prasižengusiojo nugarą.

Nuo 1996 m., kai svirnas atiteko Kurtuvėnų regioninio parko direkcijai, jis tapo viso krašto kultūros centru. 1998 m. jame atgaivinta sena teatro tradicija – kasmetiniai Klojimo teatrų festivaliai. 2001 m. kilo gaisras, kuris sunaikino svirną. Tačiau sukaupta gausi fiksacinė medžiaga bei visuomenės parama 2006-aisiais unikaliam pastatui leido pakilti iš pelenų.

Dabar Kurtuvėnų svirnas naudojamas bendruomenės ir krašto kultūros reikmėms – čia vyksta koncertai, parodos, konferencijos, vakaronės, Užgavėnių ubagų baliai. Antrajame pastato aukšte eksponuojami baroko stiliaus baldai, atkurti pagal grafų Nagurskių archyve rastus brėžinius.