Krekenavos regioninis parkas driekiasi Nevėžio lygumose, kur išlikusios vešlios pievos, Pašilių, Gringalių, Kalnelio, Ramygalos miškai ir pelkynai. Linkavos hidrografiniame ir Upytės geomorfologiniame draustiniuose saugomi natūralūs, raiškūs šių upelių slėniai. Nevėžio senslėnis – didžiausia Lietuvos vidurio žemumos kraštovaizdžio vertybė.
Natūralios upės slėnių pievos – sparčiai nykstančios ir itin saugotinos augalų buveinės. Čia auga retos augalų rūšys – boloninis katilėlis, raudonžiedis bėrutis, didžioji džioveklė, šalmuotoji gegužraibė ir kt. Didelę parko teritorijos dalį sudaro miškai, vietomis – senųjų ąžuolynų plotai. Miškuose galima pamatyti retų augalų: karališkąją glindę, šalmuotąją gegužraibę, tuščiavidurį rutenį. Miškų ir pelkėtų vietų gamtos vertybės saugomos Gringalių botaniniame-zoologiniame ir Ramygalos telmologiniame draustiniuose. Iš vandens augalų saugotinos siūlinė plūdė, plūduriuojantysis skenduonis, rudoji viksvuolė.
Regioninio parko unikalumas – laisvėje ir Pašilių stumbryne gyvenantys miškų galiūnai stumbrai. Taip pat čia gyvena nemažai ūdrų, bebrų, lazdyninių miegapelių, tauriųjų elnių, šernų, stirnų, danielių, šikšnosparnių. Zoologiniu požiūriu vertingas Gringalių botaninis- zoologinis draustinis, kur saugomos Europos Bendrijos svarbos rūšys: baltamargė šaškytė, niūraspalvis auksavabalis. Nevėžio upėje gausu lydekų, karšių, starkių.