Nedidelis Kasčiūnų kaimas pamiškėje, ant aukšto Merkio kranto, tolokai nuo pagrindinių kelių, visą tą neramų laikotarpį buvo partizanų atspara ir prieglobstis, patikimai saugojęs ir globojęs laisvės šauklius. Nepavykus pagerinti radijo ryšio, partizanų vadas Kazimieraitis ir dalis štabo narių paliko žieminę vadavietę ir nuo 1946-01-04 iki kovo pabaigos apsistojo Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietėje Kasčiūnų kaime Juozo Jakavonio-Tigro tėvų sodyboje.

Bunkeris partizanų buvo iškastas 1945 m. ant aukšto Merkio skardžio šalia tvarto, kuriame buvo padarytas įėjimas ir kelių metrų tunelis į bunkerį. Bunkeris turėjo būti maždaug 3,2 x 2,6 m. ploto ir apie 1,8 m. aukščio. Šiame bunkeryje buvo suplanuotas Merkinės puolimas, parengtos pasižymėjusių partizanų apdovanojimo taisyklės, spausdinamas "Laisvės varpas", įvairūs atsišaukimai ir kreipimaisi į gyventojus. Čia Vanagas aprašė išgyventas valandas, ką žmogus jaučia atsidūręs prie mirties slenksčio, kada aiškiai girdėjo, kaip čekistai įnirtingai bado plieniniais strypais aplink bunkerį ir kasinėja žemę tvarte. Sodyboje viską apvertė apie 60 kareivių. Jis per tą laiką prirašė pilną mokyklinį sąsiuvinį.

Bunkeris nebuvo išaiškintas, tačiau žinančių apie jo buvimą atsirado daugiau ir jame gyventi pasidarė nesaugu. Todėl sulaukus 1946 m. pavasario jis buvo pačių partizanų užgriautas ir vadavietė perkelta į vasarinį bunkerį. Pasak J. Jakavonio, duobę bunkeriui kasė vadas A. Ramanauskas-Vanagas, jo adjutantas Vincas Ivanauskas-Gegutis, Albertas Perminas-Jūrininkas, Bronius Čaplikas-Strazdas ir Juozas Jakavonis-Tigras.