Jau 1892 m. buvo pradėtas svarstyti tilto per Atmatą reikalas, tačiau statybos prasidėjo tik 1912 m. Tilto statybų dėka, buvo pastatyta elektrinė ir į Rusnės miestelį buvo įvesta elektra. 1914 m. rugsėjo 1 d. turėjo įvyki iškilmingas Peterso tilto atidarymas, tiltas turėjo būti baigtas anksčiau nei planuota. Deja, rugpjūčio 1 d. prasidėję Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė baigiamuosius darbus. Vis dėlto 1914 m. spalio 10 d. tilto statyba buvo baigta.
Prie tilto statybos prisidėjo daug žmonių, tačiau labiausiai juo rūpinosi Ernst‘as Ancker‘is ir dr. Paters‘as. Aišku, dr. Paters‘o, kaip valdžios atstovo, pastangos buvo daug sėkmingesnės ir vaisingesnės. Todėl tiltas buvo pavadintas Peterio vardu – Peters Brucke.
Per Antrąjį pasaulinį karą Rusnės tiltas išliko sveikas, gyventojai juo naudojosi daugiau kaip 30 metų. Nors iš keleivių buvo renkami tiltpinigiai, bet žmonės visada geru žodžiu prisimindavo tuos, kurių rūpesčiu ir pastangomis jis buvo pastatytas. Deja, 1944 m. spalio mėn., jau baigiantis Antrajam pasauliniam karui, dalį tilto atsitraukiantys vokiečiai susprogdino. Po karo ne tik susprogdintąją tilto dalį, bet ir visas metalines dalis naujieji, tarybiniai šeimininkai atidavė į laužą. Už tai Šilutės kelių eksploatavimo ruožo viršininkas gavo 4 metus kalėjimo ir į Lietuvą negrįžo. Vėl buvo įrengtas rankinis keltas, kurį vėliau tampydavo garinis vilkikas. Ir tik po 30 metų buvo pastatytas dabartinis gelžbetonis 332 m ilgio, 10 m pločio, 8 m aukščio (nuo vasaros upės vandens lygio) tiltas. Jį pastatė per porą metų.