Dabartiniu metu turistai vaikščiodami po Marcinkonis užlipa ant šios vienintelės kaime dar visiškai mišku neužaugusios kopos, vadinamos Klonių kalnu arba Gaidžių kopa. Vyresni marcinkoniškiai dar prisimena, kad ši kopa prieš kelis dešimtmečius buvo daug aukštesnė, nes visa kopa ir aplinkiniai smėlynai buvo atviri. Tada vyko smėlio pustymas ir kopos slinkimas. XX a. antroje pusėje miškininkai užsodino beveik visą kopą pušimis, liko tik jos pakraštys atviras. Tokiu būdu kopos slinkimas buvo sustabdytas. Nuo likusios atviros kopos dalies smėlis vis nupustomas, tačiau nepapildomas nauju, nes toliau smėlį sulaiko medžių šaknys – atvira kopos dalis vis žemėja ir taip pat pamažu apželia žoline augmenija bei pušimis.