Šį kalną žinojo visi Juodkrantės poilsiautojai, o kodėl jam prigijo šviesiaplaukės Evos (Ievos) vardas, kiekvienas aiškino savaip: vieniems šviesiaplaukę merginą primindavo balta pustomo smėlio kopa tamsios Juodkrantės sengirės apsupty, kitiems – ant jos besidraikantys šviesūs smilginiai augalai. Ievos kalnas ir šalia esantis Eglių slėnis buvo mėgstamos lietuvininkų susibūrimo vietos, kur būdavo švenčiamos lietuviškos šventės ir vykdavo šventinės pamaldos.