Virš kitų medžių iškilusi Galvydiškės eglė (aukštis - 21 metras) po savo didžiulėmis šakomisslepia net penkis kamienus. Tikėtina, kad dar jaunai eglutei buvo nulaužta viršūnė, o vietoje jos iš šoninių ūglių išaugo keli kamienai. Mūsų protėviai daugiakamienius medžius garbino ir laikė šventais. Tikėta, kad tokie medžiai turi gydomųjų galių. Eglės dažnai stebina net tik kamienų, bet ir lajos formų įvairove. Kurtuvėnų regioniniame parke yra nemažai eglių, kuriųlaibos, beveik vienodo ilgio šakos primena šukų ar grėblio dantis. Svilės kraštovaizdžio draustinyje žaliuoja jauna eglė su ilgomis, išsiraičiusiomis lyg gyvatės šakomis. Padubysio botaniniame zoologiniame draustinyje augančios eglės viršūnė panaši į kupolą, o vienos Jurgiškių kalno eglės viršūnė primena gandralizdį. Keistai sutankėjusias eiglių viršūnes žmonės vadina raganų šluotomis. Lietuvos klimatas eglėms patinka. Jų ypač gausu Žemaitijoje. Kurtuvėnų regioninio parko eglynai sudaro beveik trečdalį (29 proc.) visų medynų. Eglių sėklos žiemą maitina genius, zyles, voveres, eglinius kryžiasnapius. Eglėse lizdus suka mažieji ereliai rėksniai, karveliai keršuliai, strazdai giesmininkai, riešutinės.