Piliakalnis įrengtas atskiroje kalvoje, juosiamoje bevardžių upelių. Aikštelė keturkampė, pailga R-V kryptimi, 46x22 m dydžio, iki 2 m žemesniais R ir V šonais. Jos Š ir R pusėse yra supiltas 0,31 m (R dalyje) aukščio, 7 m pločio pylimas. V pašlaitėje iškastas 5 m pločio, 0,2 m gylio griovys ir už jo supiltas 0,3 m aukščio, 10 m pločio antras pylimas 1 m aukščio išoriniu šlaitu, pereinantis į V kryptimi žemėjančią 20 m ilgio natūralią terasą. R papėdėje buvęs griovys ir pylimas sunaikinti be pėdsakų. Šlaitai 10 m aukštyje viršutinėje dalyje dirbtinai pastatinti. Patys šlaitai statūs, 20 m aukščio. Upelis Š papėdėje įsigraužė suformuodamas griovą jau po pilies apleidimo, ŠR šlaitas griūva ir dabar. Piliakalnis apardytas ariant, jo V pusėje iškasta duobė. Dabar aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę lapuočiais, R šlaitas nuo kolektyvinių sodų pusės prakirstas. Piliakalnio R papėdėje, 5,5 ha plote yra I tūkst. vidurio - II tūkst. pradžios papėdės gyvenvietė su iki 1,1 m storio kultūriniu sluoksniu (tyrinėta 2001-2004 m.), kuriame rasta židinių, stulpaviečių, grublėtos ir žiestos keramikos, šlako, akmeninių sviedinių, Romos moneta ir kt. 1951 m. P. Tarasenka aikštelės PR krašte ištyrė 3,6 m2 plotą, rado 60 cm storio kultūrinį sluoksnį su IV-XIII a. keramika, kauliniu adikliu, gyvulių kaulais. Piliakalnyje stovėjo Paštuvos pilis, paminėta 1323 m. Ją 1369 m. vasarą puolė kryžiuočiai. Po mūšio kryžiuočiai į pilį prasiveržė pro slaptą įėjimą, buvusį šalia gynėjų išardyto tilto į pilį. Dalis gynėjų pasidavė, kiti bandė prasiveržti Nemuno link, kur stovėjo tiltas, tačiau buvo išžudyti, pilies seniūnas Girdavas paimtas į nelaisvę. Pilis atstatyta, dar kartą minima 1413 m. žiemą. Piliakalnis datuojamas I tūkst. - XV a. pradžia. Pasiekiamas iš Kauno-Jurbarko plento pavažiavus 400 m į kairę (V), 100 m į dešinę ir vėl į kairę, į kolektyvinius sodus, pačioje jų pabaigoje (yra už sodų V tvoros).