Prieš dešimtmetį, Nemuno deltos regioniniame parke buvo įrengtas Kintų girininkijos pažintinis rekreacijos takas su priekrantine marių ekvatorija, kur atsiveria unikalūs, magiško grožio, vaizdai į vandens platybes ir anapus marių esančią Kuršių neriją. Apsilankiusius užburia boluojančio smėlio, margaspalvio žvyro ir moliuskų kriauklelių kilimo, apsupto ritmingo vandens bangavimo, panorama. Įspūdingo kraštovaizdžio tako pakrantės ruožas ėmė formuotis dar prieš 13 tūkstančių metų, kuomet atsitraukė paskutinis ledynas. Tada pietinėje Kuršių marių dalyje telkšojo ežeras, o šiaurinėje dabartinių marių dalyje plytėjo įlanka, kurioje ilgainiui susiformavo išties savito kraštovaizdžio pamario žemuma-terasa. Nendrėmis apaugusioje marių pakrantėje plyti properšos, iš kurių atsiveria akis džiuginantys ir širdį glostantys stebuklingi vaizdai į marių vandenis ir anapus jų esančią Kuršių neriją. Saulėtomis dienomis valandų valandas galima stebėti vėjo pustomus, pušelėmis apaugusius kopų kontūrus, jaukias pakrančių gyvenvietes, tolumoje kyšantį Pervalkos švyturį bei plaukiojančių laivų ir jachtų mįslingus maršrutus.

Savitas pakrantės dirvožemis, hidrologinis rėžimas ir susiformavusios savitos augalų bendrijos, o taip pat unikalūs vaizdai į Kuršių marias sudaro vieningą kompleksą pažintinių vertybių. Pažintinio tako teritorijoje, Juodalksnynuose įsiterpusiose pievelėse, galima pamatyti net 120 rūšių pakrantėms būdingų augalų bei šernų, stirnų, bebrų ar ūdrų buvimo pėdsakų, o sutinkamų paukščių gausa išties stebina. Vidurinėje tako dalyje įrengti pažintiniai bokšteliai, iš kurių gerai matyti Kuršių marių ekvatorija, kur kiekvienas apsilankęs yra apdovanojamas neapsakomo grožio vaizdais bei ne tik fizine, bet ir dvasine atgaiva. Giedrą dieną lengvai galima atpažinti Kuršių nerijos aukštesnius kopagūbrius, ragus, įlankas, gyvenvietes, o take pastatytos, vietos tematiką atspindinčios, skulptūrų ekspozicijos pagyvina boluojantį smėlio ir besisupančio vandens peizažą.