Kurtuvėnų dvaras – vienas pirmųjų XV a. Lietuvoje susikūrusių dvarų. Dvaras ir parkas žinomas nuo 1495 m. Bajorų sodyba išaugo į turtingą dvarą, kuris daugiau nei 450 metų buvo regiono ekonominis ir kultūrinis centras. 1717 m. Kurtuvėnus įsigijo ir pavertė juos svarbiausia giminės rezidencija Pranciškus Vladislovas Nagurskis. Ypač miestelį išpuoselėjo jo sūnus Jokūbas Ignotas Nagurskis (g. apie 1734 – m. po 1796 m., palaidotas Kurtuvėnuose). Paskutinieji dvaro valdytojai grafai Pliateriai-Ziberkai įrengė dešimtis tvenkinių, kuriuose iki šiol auginami karpiai. Kurtuvėnų dvarvietę supa senas geometrinio-peizažinio planavimo parkas.

Žemaitijos kryžkelėje esantį dvarą įvairiais laikotarpiais valdė garsios Lietuvos didikų giminės: Kęsgailos, Skačevskiai, Nagurskiai, Tiškevičiai, Karpiai, Pliateriai. Norintys sužinoti daugiau apie parką galite užsakyti ekskursiją "Dvaro istoriją", kurią praves Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos darbuotojai.

Autentiškai atkurtą dvaro sodybos kompleksą sudaro parkas su tvenkiniais, oficina, ratinė, Gyvojo žirgo muziejaus arklidės, kumetynai, sodininko namas, tvartai, kalvės ir kt. Kompleksą papildo šalia esantis Kurtuvėnų piliakalnis, mūrinė XVIII a. Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia su senaisiais parapijos pastatais. Vertingiausias pastatas yra unikalus XVIII a. barokinis medinis svirnas. Dvaro sode veikia kempingas "Kurtuvėnai", įrengtos tinklinio, kroketo, vaikų žaidimų aikštelės. Arklidėse veikia jojimo paslaugų centras, o dvaro oficinos pastate įsikūrusi regioninio parko direkcija. Dvaro sode veikia kempingas "Kurtuvėnai", įrengtos tinklinio, kroketo, vaikų žaidimų aikštelės. Susipažinimui su dvaro sodyba įrengtas 1 km pažintinis takas su informaciniais stendais.