Margionių kaimas sietinas su Skroblininkų vaitystės centru. Jame 1637 m. buvo 11 kiemų, kurie valdė 6 valakus žemės, o 1889 m. Margionių kaime gyveno 44 šeimos (271 žmogus). Po maro ir karų kaimas ištuštėjo ir 1738 m. jame gyveno tik dvi šeimos. 1959 m. kaime gyveno 261 žmogus, 1998 m. – 98, o 2003 m. – 81.Lenkų okupacijos metais įkurta "Ryto" mokykla. Čia mokėsi 40 vaikų. 1935 m. gegužės 16 d. lenkai ją uždarė. 1935 m. rugsėjo 5 d. "Ryto" draugija atidarė skaityklą. Veikė iki 1936 m. gegužės 22 dienos.

Margionių kapinėse palaidoti du šio kaimo šviesuoliai — metraštininkas Vaclovas Balevičius ir poetas, Klojimo teatro režisierius Juozas Gaidys. Klojimo teatre dar ir dabar vaidinami spektakliai, vyksta etnografinio ansamblio koncertai, vakaronės. Margionių kaimas išsaugojo unikalią pagonišką tradiciją — po Vėlinių aštuonis vakarus kaimo kapinėse renkasi žmonės, deginami laužai. Dideli ir vaizdingi Skroblaus ištakų šaltiniai, vienas jų — Bobos daržo šalcinis. Atsiradus naujam kūdikėliui namuose, vyresniems vaikams buvo sakoma, kad jį parnešė iš Bobos daržo. Skroblaus upelio slėnis savo buveinių ir rūšių įvairove išsiskiria ne tik Pietų Lietuvoje, bet ir Europoje.

Ne vieną šimtmetį slėnio gamtos mozaiką kūrė ir paskroblių kaimelių gyventojai, šienaudami paupių pievas ir viksvynus, ganydami gyvulius, išplėšdami nedidelius laukelius. Skroblaus ištakų šaltiniai, gamtos paminklas Lietuvio liepa ir gamtos bei istorijos paminklas Margionių dravė - tai tik keli svarbiausi Margionių gamtos turtai. Natūrinis ūkis ir susisiekimo su didesniais centrais sunkumai apsaugojo Margionių kaimą ir nuo civilizacijos pasiekimų, ir nuo pavojų. Kiekvienas senojo kaimo žmogus buvo universalus, todėl čia susiformavo nepaprastai turtinga materialioji ir dvasinė kultūra, kuri kaip tikras šaltinis visais laikais gaivino profesionalius mūsų tautos menininkus.