Pastatyta 1822 m. Kol kas neaptikta duomenų, kad prieš 1619 m. čia galėjo būti koplyčia ar bažnyčia. Povilo Sapiegos funduota bažnyčia pastatyta 1619 m. Ją 1655 m. (?) sudegino Rusijos kariuomenė. Vėliau pastatyti laikini maldos namai. Apie 1720 m. Mykolas Servacas Višnioveckis pastatydino medinę malksnomis dengtą bebokštę su kupolu bažnyčią. 1785 m. ji remontuota, pastatyta nauja varpinė. 1807-08-12 į bažnyčią trenkė perkūnas ir ji sudegė. 1809 m. šventoriuje pastatyta laikina, o 1818–1822 m. nauja skaldytų akmenų bažnyčia. Jos langų ir durų apvadai iš plytų. Daugiausia lėšų skyrė dvaro valdytojas Tomas Ušinskis, darbus vykdė statybos rangovas Finkelis iš Seinų. 1885–1890 m. bažnyčia padidinta: pridurtas priekis su dviem bokštais, suskliaustos lubos, sustiprinti pamatai, išlietos cementinės grindys, įrengtas naujas didysis altorius, pastatyta varpinė. Galbūt tada pakeistas bažnyčios titulas, nes 1822 m. pastatytoji bažnyčia buvo konsekruota Šv. arkangelo Mykolo ir šv. Jurgio kankinio vardu. 1898 m. šventorius aptvertas akmens tvora. 1909 m. įtaisyti J. Garalevičiaus darbo vargonai. 1914 m. Rusijos kareiviai išsivežė tris varpus. Tarpukariu kun. V. Jurgilo lėšomis Bochume buvo nupirkti trys plieniniai varpai.

Bažnyčia stovi aukštumoje, gyvenvietės šiaurinėje dalyje, atokiau nuo aikštės, kelio Simnas–Seirijai vakarų pusėje, šonu į kelią. Į bažnyčią veda šlaite įrengti laiptai. Šventorius netaisyklingos formos, aptvertas akmens mūro tvora; jame stovi du kryžiai, o priešais pagrindinį fasadą – dvi mūro koplyčios – mauzoliejai. Jos kvadratinio plano, dviejų tarpsnių, eklektinių formų. Vakarinė koplyčia, pasak J. Reitelaičio, pastatyta 1895 m., dabar perdirbta į kleboniją. Pietinė koplyčia kaip nauja minima 1875 m. inventoriuje. Išmūryta Metelių savininkų Ušinskų lėšomis ir buvo jų kapavietė.

Bažnyčia dvibokštė, trinavė, bazilikinė. Planas asimetriškas: abipus presbiterijos yra nevienodo dydžio zakristijos. Presbiterija užbaigta trisiene apside. Didžioji nava dvigubai platesnė už šonines. Bažnyčios architektūra eklektinė – susipina klasicizmo ir neobaroko formos. Fasaduose ypač ryški riba tarp akmens mūro dalies ir tinkuoto priekio su bokštais. Pagrindiniame fasade vyrauja neobaroko formos. Jo horizontalumą paryškina profiliuota trauka, dalijanti visą plokštumą į du tarpsnius, ir horizontalūs rastai. Bokštų apatinį tarpsnį riboja plačios rustuotos mentės, peraugančios į suporintus piliastrus; viršutiniai tarpsniai siauresni, su nusklembtais kampais. Eklektikos fasadui teikia ir vidurinės dalies frontonas su smailėjančiomis angomis – visai ekspozicijai svetimas elementas. Šoniniuose navų dalies ir apsidės fasaduose vyrauja netinkuotos akmens mūro plokštumos su raudonų plytų detalėmis. Langai segmentinių arkų, apjuosti raudonų plytų apvadais. Viršų juosia plytų frizas ir keturių traukų karnizas. Viduje vyrauja didžiosios navos erdvė, perdengta cilindriniu skliautu. Navas skiria dvi poros piliorių, sujungtų arkomis. Šoninių arkų sienos ir lubos lygios, virš zakristijos įrengtos emporos. Yra trys altoriai. Vargonų prospektas gana puošnus, orderinių formų.