Greta Pervalkos, ant daugiau nei 50 metrų aukščio Skirpsto kopos, stovi medinė skulptūra skirta Karaliaučiaus universiteto teologijos profesoriui, kultūros veikėjui, Biblijos leidėjui, tautosakininkui, poetui, K. Donelaičio poemos "Metai" bei pasakėčių leidėjui Liudvikui Rėzai atminti. Ši medinė skulptūra garsiam 19-ojo amžiaus pradžios šviesuoliui pastatyta 1975-aisiais metais, kuomet buvo minimas L. Rėzos 200 metų gimimo jubiliejus. Liudvikas Rėza gimė Kuršių nerijoje, pajūrio sargo šeimoje, tad paminklo autorius, Neringos garbės pilietis ir tautodailininkas Eduardas Jonušas tautosakininko, poeto ir kultūros veikėjo atminimą sumanė įprasminti ypač simboliškai. Liudviko Rėzos skulptūra žvelgia į jo gimtinę – 1790-aisiais metais smėlio užpustytą Karvaičių kaimo vietą.

Medinėje skulptūroje kaimo atminimą įprasmina ir ąžuole išrėžtos L. Rėzos 1809-aisiais metais sukurto eilėraščio "Nuskendęs kaimas" eilutės: Nuskendęs kaimas Mielas keleivi, sustok prie šitų liūdnųjų griuvėsių! Vos prieš keletą metų ties pirkiom čia sodai žydėjo, Ir kaimelis nuo miško tęsės link marių pakrantės. Šiandien tačiau ką matai? Vien vėjo nešiojamą smėlį. Ak, nurieda čionai ne vienam skausmo ašara skruostu. Kurgi kaimelis romus, kurgi žydintys sodai? Vieniša sverdi pušis, ir niūkso varginga lūšnelė, Šliejas prie šlaito jinai, sukrypusi ir samanota. Jiedvi beliko – pėdsakas liūdnas to, kas čia buvo. Ten, užu miško, lyg milžinas kalnas stiepėsi kopos Ir pro aukštus medžius žvelgė į plačiąją jūrą. Nešė vėjai smėlį pašlaitėn pro medžių viršūnes, Smėlin paskendo giria – užuovėja vargšo kaimelio. Žengiančių kopų joks pylimas jau nebūtų sulaikęs!… Pakilę į pusšimčio metrų aukščio Skirpsto kopą, keliautojai turi galimybę ne tik išvysti paminklą, kuris skirtas vienam labiausiai Pamario kraštui nusipelniusių kultūros veikėjų, bet ir pajusti smėlio bei laiko tėkmę. Žvelgdami nebeegzistuojančio kaimo kryptimi ir skaitydami ant skulptūros iškaltas eilutes persikelsite į laikus kuomet "ties pirkiom sodai žydėjo".