Nemuno delta patiria didžiausią kasmetinių potvynių poveikį. Išilgai pagrindinių Nemuno upės atšakų, potvynių metu nusėda nemažai upės sąnašų. Dėl potvynių ir upių sąnašų formuojasi kopos, žiogiai (iš upių senvagių susidarę ežerėliai), susidaro specifinės sąlygos periodiškai užliejamose upių pakrantėse. Upei pastoviai klostant smėlius, susiformavo siaura pavaginė juosta su unikaliomis, labai fragmentiškai išsidėsčiusiomis pavaginėmis kopomis. Ant jų plyti smiltpievės su rečiausiomis Raudonosios knygos rūšimis bei bendrijomis. Smiltpievė – pradinė neturtingų smėlių užaugimo stadija. Čia didelė kerpių įvairovė. Jas pamažu keičia gausūs ir įvairūs žolynai, ir galiausiai kopos apauga.