Platelių dvaro sodybos istorija dabartinėje vietoje mena XVII a. Dabartinės dvaro sodybos struktūra pradėjo formuotis XVII a. pab. XVIII a. pab. Platelių miestelis kartu su dvaru atiteko privačion prancūzų grafų de Šuazelių – Gufjė giminės nuosavybėn ir priklausė jai iki 1940 m. Šuazeliams Platelius padovanojo Rusijos caras Pavelas I. Tarpukariu dvaro nepaveikė žemės reforma, nes dvaras priklausė Prancūzijos piliečiams. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mirę bevaikiai Šuazelių giminės atstovai palaidoti Platelių bažnyčios šventoriuje.

Šuazelių namuose saugota daug meno vertybių, knygų. Didelė jų dalis 1940 m., nacionalizavus rūmus, išgabenta į Telšius. Čia visa tai, taip pat kaip ir didelę dalį kitų Žemaitijos nacionalizuotų dvarų vertybių, priglaudė Žemaičių "Alkos" muziejus. Kiek konkrečiai šiame muziejuje dabar yra iš Platelių dvaro parvežtų paveikslų, knygų, nuotraukų, dokumentų, skulptūrų, baldų, indų ir kitų vertingų daiktų, dar ir šiandien sunku pasakyti, nes šios vertybės mažai tyrinėtos. Viena aišku, kad Platelių dvaro turtai čia sudaro didelę visų tais metais į muziejų atvežtų vertybių dalį, nes išlikę dokumentai rodo, kad 1940 m. čia iš Platelių pateko net keli sunkvežimiai paveikslų, skulptūrų, muzikos instrumentų, beveik visas Šuazelių šeimos archyvas. Per karą mediniai dvaro rūmai sudegė. Išliko parkas, keletas dvaro ūkinių pastatų: tvartas, svirnas, jauja, šakniavaisių rūsys, viena iš dviejų oranžerijų, tarnų namas.

Platelių dvaro parkas (6,2 ha) pradėtas formuoti XIX a. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu (7,2 m apimties) ir Platelių liepa (5,4 m apimties). Platelių parkas - didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje: užregistruotos 7 šikšnosparnių rūšys, kurių dauguma įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Parke galima pamatyti ir kitų saugomų augalų (raudonvidurę žiauberuotę, plačialapę plikūnę, žalsvažiedę blandį ir kt.) bei gyvūnų (skiauterėtąjį tritoną, juodajį apoloną, pilkąją meletą ir kt.) rūšių. Šalia parko yra išlikęs buvęs dvaro sodas (3,5 ha), kuriame auga gamtos paminklu paskelbta Platelių vinkšna (4,8 m apimties).

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija kviečia ne tik aplankyti ekspozicijas, bet ir į edukacinius užsiėmimus. Moksleiviai ir suaugusieji mokomi advento, Šv. Kalėdų, Trijų Karalių švenčių papročių, įvairiais būdais gaminti Užgavėnių kaukes, lieti žvakes, siuvinėti, megzti riešines, žemaitiškas pirštines ir kojines, marginti vašku ir skutinėti velykinius kiaušinius, žaisti tradicinius žemaitiškus žaidimus.