Kurtuvėnų regioninio parko vakarinėje dalyje esančiame Pustlaukio geomorfologiniame draustinyje saugomos unikalios reljefo formos. Iš jų pati įspūdingiausia yra Pustlaukio duobė – gilus lašo formos duburys. Jo šlaitų aukštis siekia 13 metrų. Pietiniame ir rytiniame duobės šlaite susiformavusi ryški terasa, o šiauriniame gale – protaka (susiaurėjimas). Maždaug už 400 metrų į pietus yra kitas kiek mažesnis duburys.

Pustlaukio duobę vėlyvajame ledynmetyje išrausė nuo ledyno pakraščio stačiai krintantis ir sūkuriuotas vandens srautas. Duburyje užsilikęs ledo luistas reljefo formą dar labiau paryškino, o ištirpęs, pavirto gana giliu ežerėliu. Palyginti neseniai šis vandens telkinys virto pelke, dar yra likę keletas nedidelių akivarų. Vandens sluoksnis po augaline aukštapelkės danga - nuo 4 iki 6 metrų.

Pustlaukio duobėje atlikti palinologiniai (žiedadulkių) tyrimai parodė, kaip šioje teritorijoje keitėsi klimatas ir augalija. Prieš11-12 tūkstančių metų čia vyravo pušys ir beržai, gausiai augo žolė; prieš 9–10 tūkstančius metų išplito miškai, nyko įvairių rūšių žolės; prieš 8–9 tūkstančius metų įsivyravo vandens augalija; prieš 5–8 tūkstančius metų pastebėtas staigus plačialapių medžių (ąžuolų, liepų, guobų) pagausėjimas; prieš 3–5 tūkstančius metų susiformavo tankūs eglynai. Paskutiniame klimatiniame periode, kuris tęsiasi jau daugiau kaip 3 tūkstančius metų, Pustlaukio duobės aplinkoje vėl padaugėjo pušų.