Rambynas - skalvių genties šventvietė, vėliau tapęs lietuvybės puoselėjimo simboliu. Dėl savo iškilios istorijos apipintas legendomis ir padavimais. Ant Rambyno kalno yra buvęs aukų akmuo, greičiausia, pačios gamtos atridentas. Pasak legendos, vienas malūnininkas šventąjį akmenį išniekino, todėl dievas Perkūnas net tris kartus yra trenkęs į Rambyną ir jį į Nemuno bangas nugriovęs. Vėliau žmonės patys aukurą pastatė ir šventą ugnį jame puoselėjo. 2011 m. ant kalno pastatytas naujas aukuras.

Pats piliakalnis buvo įrengtas Nemuno dešiniojo kranto aukštumos krašte. Nurodoma jį buvus su pylimu. Apie piliakalnį detalesnių duomenų neišliko, nes jį Nemunas nuplovė dar iki XIX a. 1835 m. rugsėjo 12 d. naktį į Nemuną nugriuvo likęs jo šiaurinis šlaitas. Mažesnė likusio šlaito griūtis įvyko 1878 m. Dabar išlikusi tik piliakalnio kalvos šiaurinės papėdės apačia, apaugusi mišku, stačiu 40 m aukščio šlaitu besileidžianti į Nemuno slėnį. Kalno šone buvo šventu laikomas akmuo, susprogdintas 1811 m. Piliakalnyje stovėjo skalvių pilis Ramigė, kurią 1276 m. užpuolė, užėmė ir sugriovė kryžiuočiai. Piliakalnis datuojamas XIII a.

Rambyno kalno aukštis virš jūros lygio yra 46 metrai. Aukščiausioje kalno vietoje yra apžvalgos aikštelė ir laiptai nusileisti prie Nemuno. Kalnas dėl puikaus kraštovaizdžio vadinamas Vilkyškių kalvagūbrio karūna. Nuo Rambyno kalno atsiveria įspūdingi Nemuno vingiai, Mažosios Lietuvos vaizdai su Tilžės ir Ragainės miestų panoramomis (dabar Kaliningrado sritis).