Ten, kur Nemunas prasiveržęs pro Vilkyškių kalvagūbrio aukštumas išlenkia pjautuvo pavidalo vingį, gamta ir istorija sukūrė vertybių kompleksą su skalvių genties šventove, lietuvių tautinio atgimimo ir knygnešystės epochų simboliu Rambyno kalnu, nuo kurio atsiveria didingi Ragainės, menančios nuožmias skalvių kovas su kryžiuočiais, Tilžės ir Nemuno deltos vaizdai.

Bitėnuose tebeplevena šviesuolių Vydūno, Martyno Jankaus dvasia, jų centre esantį pušyną puošia baltųjų gandrų kolonija. Nuo Jūros ir Nemuno santakos prasideda didžiausios Lietuvos upės delta su pavasarinių potvynių galybe, užliejamų pievų žaluma ir senvaginių ežerų akimis. Išlikęs Vilkyškių miestelis tebesaugo Mažosios Lietuvos architektūrą.

Rambyno apylinkės – Nemuno pakrantė nuo Jūros upės žiočių iki pat Panemunės miesto – daugelį metų buvo viena patraukliausių ir populiariausių tilžiškių ir ragainiškių poilsio vietų. Vos ne kiekviena arčiau Nemuno įsikūrusi sodyba turėjo nuolatinių savo klientų – vasarotojų. Tai būdavo papildomos pajamos ūkininkaujančioms šeimoms ir paskata gyventi tvarkingai, moderninti buitį, gražiai prižiūrėti kiemą.

Nemuno vingiai, užliejamos pievos, Vilkyškių miestelis, senieji Opstainių, Šereiklaukio, Pempynės, Bitėnų, Bardėnų kaimai, Vilkyškių kalvyno aukštumos, Rambyno kalnas – visa tai sudaro ypač ekologiškai jautrų ir išraiškingą kraštovaizdį, įdomų istorinį bei kultūrinį paveldą turinčią teritoriją.