Šereiklaukio piliakalnio reikšmė Lietuvai yra ypatinga. Tai vienintelė žemėje vieta, tikrai menanti skalvių genties kovas už išlikimą. Kunigaikščio Šereikos vadovaujama gynybinė pilis,esanti prie Jūros upės ir Nemuno santakos, buvo viena iš pilių, žyminčių rytinę Skalvos žemės ribą ir, tuo pačiu, saugančią Rambyno šventvietę. Kaip svarbi skalvių kovų su kryžiuočiais vieta, Šereikos pilis minima dar 1276 metais P. Dusburgiečio kronikoje. Pilis buvusi strategiškai svarbioje vietoje, nes galėjo kontroliuoti pakrančių ir vandens prekybos kelius. Paskutinis skalvių genties vadas Šereika įnirtingai kovėsi su kryžiuočiais, bandydamas apsaugoti savo žmones ir skalvių žemes, bet buvo pražudytas išdavikų ir, patekęs priešams, žuvo. Tada skalviai išnyko iš žmonijos istorijos. Baltų genčių liko dar mažiau. Pilies vietos paieškos užtruko ilgai, tik 1988 metais archeologas Valdemaras Šimėnas surado šį piliakalnį.

Iš rytų piliakalnį saugo status Nemuno šlaitas, iš pietų ir vakarų šaltinėtos griovos, o iš šiaurės pusės – gilus griovys ir pylimas. Aikštelė 65x35 metrų, apardyta karo apkasų. 2011 metais Šereiklaukio piliakalnis pritaikytas lankyti: "išvaduotas" nuo medžių ir krūmų, sutvirtinti piliakalnio šlaitai, įrengti laiptai, nutiesti pėsčiųjų takai, pastatyti informaciniai stendai.