Retas lietuvis ir tuo labiau Lietuvos svečias žino, jog sostamiesčio Trakų istorija prasideda čia, Senuosiuose Trakuose. Tai vietovė, kurią, pasak legendų, 1316 m. medžioklės metu atrado Lietuvos kunigaikštis Gediminas. Ant kalno, apsupto ąžuolų ir lygumų, patogioje strateginėje vietoje pastatė jis mūrinę pilį ir įkūrė miestą, 7-iems metams tapusį Lietuvos valdovo rezidencija.

1323 m. Lietuvos kunigaikščio sostas iš Senųjų Trakų buvo perkeltas į Vilnių. Nuo to laiko Senieji Trakai tapo Trakų kunigaikštystės ir Žemaitijos seniūnijos sostine, kurioje ėmė reziduoti Lietuvos submonarchai. Pirmas šią rezidenciją paveldėjo Gedimino sūnus kunigaikštis Kęstutis.

XV-XVI a. Lietuvos metraščiuose atrandame vieną gražiausių ir romantiškiausių legendų apie kunigaikštį Kęstutį ir Palangos šventyklos vaidilutę, žemaičių bajoro Vidmanto dukterį Birutę. Kunigaikštis pamatęs Birutę panoro ją vesti, tačiau mergina atsisakė, todėl buvo pagrobta ir atvežta į Senuosius Trakus. Iš šios santuokos apie 1350 metus gimė Lietuvos kunigaikštis Vytautas, vienas iškiliausių Lietuvos valdovų, gabus diplomatas ir karvedys, parmintas Didžiuojiu. Būtent jo valdymo laikais iš vienos pusės Lietuvos sieną skalavo Baltijos jūra, o iš kitos - Juodoji jūra.

Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo gimtoji pilis 1391 m. buvo apgriauta kryžiuočių. Ji daugiau neatgavo savo pirminės išvaizdos.

Kunigaikščiui Vytautui Didžiajam ir jo žygdarbiams paminėti 1998-2000 m. Trakų istorinio nacionalinio parko direkcijos pastangomis buvo įrengtas Vytauto Didžiojo kelias. Simbolinio kelio devyni koplytstulpiai tarsi lydi keliautoją iš Naujųjų Trakų į Senuosius Trakus, menančius Lietuvos garsiųjų ir narsiųjų kunigaikščių valdymo laikus.