Pačiame Dzūkijos pakraštyje, apsiaustas žaliuojančių pušynų, įsikūręs vienas iš didžiausių Lietuvos kaimų - Marcinkonys. Kaimo pirkios ant smėlio kalvų, grupelėmis ar pavieniui, išsibarsčiusios 143 ha plote. Dar XX a. pradžioje, kai dirbamų žemių plotai buvo didesni, papūtus vėjui, kildavo tikros smėlio audros. Metams bėgant smėlį sustabdė medžiai, miško paklotė, žolynai.

Kaimui pradžią davė miško žvalgų gyvenvietė, istoriniuose šaltiniuose minima nuo 1604 m. Šalia bažnyčios išsidėsčiusi seniausia Marcinkonių kaimo dalis, vietinių gyventojų vadinama Sodžiumi. Kaimas didelis, gali pasiklysti. Kad būtų lengviau orientuotis, gyventojai sugalvojo atskiroms kaimo dalims pavadinimus: Geniai, Naujaliai, Gaidžiai, Naujadvarė, Linažiedziai. Marcinkonys ėmė sparčiai augti 19 a. antroje pusėje nutiesus antrąjį carinės Rusijos geležinkelį Sankt-Peterburgas - Varšuva.

Šventos aglės - vieta nuo seno apaugusi įvairiausiais pasakojimais. Vieni jų siejami su XVII a. karais ir neramumais, kiti – su XIX a. vykusiais sukilimais, kurių metu čia buvo aukojamos šv. Mišios ir žmonės rasdavo prieglobstį.

Takas žiedinis, lengvo sudėtingumo, nenužymėtas.