Uostadvaris – istorija alsuojantis kaimelis Šilutės rajone, Rusnės saloje. Jis įsikūręs kairiajame Atmatos upės krante ir priklauso Nemuno deltos regioniniam parkui. Uostadvaryje yra išlikusi dar 20-ojo amžiaus pradžios vandens kėlimo stotis, kurioje istorijai neabejingi lankytojai gali vaizdžiai susipažinti, kaip pamario krašto žmonės kovojo ir vis dar tebekovoja su vandens pertekliumi. Rusnės sala garsėja ne tik kaip žūklės ir gardžiausios rūkytos žuvies sostinė – kiekvieną pavasarį tirpstantis ledas sukelia išties didžiulius potvynius. Jų metu apsemiamas ir vienas pagrindinių patekimų į salą, kelias Šilutė-Rusnė. Kuomet vanduo pakyla, Uostadvaris, dėl čia įrengtos vandens kėlimo stoties, tampa tikru išsigelbėjimu potvynio užkluptiems salos gyventojams ir svečiams. Uostadvario vandens kėlimo stotis su garo turbina 1907-aisiais metais buvo pastatyta ant vaizdingo Vilkinės upės kranto. Ši turbina susiurbdavo pievų vandens perteklių ir išleisdavo jį į Atmatos upę - garo turbina sukdavo milžinišką veleną ir taip pumpuodavo vandenį iš potvynio apsemtų pievų. Tai pirmasis tokios paskirties statinys visoje Lietuvoje, tad jis ne tik technikos istorijos paminklas, bet ir itin vertingas objektas regioninės architektūros istorijai.

Prieš keletą metų vandens kėlimo stotis buvo restauruota ir joje įrengtas Šilutės polderių muziejus, kuriame galima sužinoti kaip nuo seno Šilutės rajone kovota su vandens pertekliumi ir potvynių grėsme. Nors 1970-aisiais metais buvo įrengta šiuolaikiška, elektra varoma siurblinė, kuri dabar naudojama potvynių metu, senoji Uostadvario vandens kėlimo stotis neprarado savo aktualumo. Šiuo metu vandens kėlimo stoties kompleksas yra valstybės saugoma kultūros vertybė, kuri kasmet sulaukia gausybės praeičiai neabejingų lankytojų.