Vadaktėlių Šv. Jono Nepomuko bažnyčia - medinė, turinti neogotikos ir liaudies architektūros bruožų, stačiakampio plano, su trisiene apside, dvibokštė, su bokšteliu,įrašyta į kultūros vertybių registrą.Katalikų bažnyčią Vadaktėliuose 1773 metais įkūrė Kuršo kunigaikštis, lenkų kariuomenės pulkininkas Petras Bironas. Už karinius nuopelnus gavęs Vadaktų dvarą ir metęs karinę tarnybą, P.Bironas iš protestanto virto kataliku, tapo kunigu, galiausiai - vienuoliu. Gautąjį dvarą su koplyčia jis perleido seseriai, ištekėjusiai už Ivono Kopanskio. Naujieji šeimininkai pasirūpino, kad 1784 metais į dvaro bažnytėlę būtų įvestos viešosios pamaldos, o nuo 1881-ųjų paskirtas kunigas. 1880 metais Kopanskiai apmirusią koplyčią suremontavo ir padidino. 1902–1905 m. Vadaktėlių kuratorius buvo kunigas Juozas Tumas–Vaižgantas. Į neturtingą kaimelio bažnytėlę rašytoją caro valdžios spaudžiama vyskupija perkėlė už visuomeninę, lietuvių kalbą aukštinančią veiklą. Tačiau Vadaktėliuose įsikūręs ir Ustronę pamėgęs kunigas savo idėjų neatsisakė: glaudžiai bendradarbiavo su knygnešių draugija, rinko aukas lietuviškiems leidiniams, rūšiavo draudžiamą spaudą ir slėpė knygnešių atneštus leidinius. Ustronėje Juozas Tumas-Vaižgantas sukūrė "Aukštaičių vaizdelius", sudėtus į "Pragiedrulius". Pasakojama, kad prie bažnyčios tebeauga dar jo sodintos alyvos. Bažnyčioje kabo dailininko A.Gabrėno tapytas Vaižganto portretas. Juozas Tumas–Vaižgantas prie bažnyčios turėdavo savo mėgiamą vietą - suolelį po ąžuolu.Žmonės ir dabar šmtametį ąžuolą vadina Vaižganto ąžuolu. Bažnyčioje penktą sekmadienį po Velykų vyksta Švento Jono Nepomuko atlaidai, pirmą rugsėjo sekmadienį žmones sukviečia Šventos Izabelės atlaidai. Šventoriuje esančiose kapinėse ilsisi garsūs Lietuvoje knygnešiai, Garšvių kaimo gyventojai Kazinmieras Ūdra (1854-1937) ir Augustina Ūdraitė (1864-1955).