Pirmoji Vaškų medinė koplyčia pastatyta apie 1665 m. Retkarčiais į ją atvykdavo Saločių kunigas laikyti pamaldų. Karų su švedais ir maro metais buvo apleista, bažnytiniai reikmenys išgabenti į Saločius. 1766 m. Andriejus Staševskis pastatė naują medinę bažnyčią. Jam padėjo pirmasis bažnyčios rektorius kunigas Kristoforas Staševskis. 1766 m. Vaškuose apsigyveno kunigas, bažnyčiai suteiktos parapijos teises (iki tol buvo Saločių filija). Zvanagalos dvaro savininkai Staševskiai ir kiti dvarininkai skyrė bažnyčiai valaką žemės ir 13 000 auksinų. Jai susenus 1793 m. pastatyta nauja medinė kryžminio plano bažnyčia. Jos statybą parėmė Juozapas Lionginas ir Konstancija (Puzinaitė) Staševskiai. Prie bažnyčios pastatyta medinė varpinė. Joje buvo 3 varpai. 1835 m. įkurta parapinė mokykla.

1878 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią, kurios sąmatinė vertė 28 235 rb. Statyti neleista, kol nebus surinkta daugiau kaip pusė sąmatoje numatytų pinigų. Surinkus 17 000 rb, statyti leista 1880 m. Klebono Broniaus Stasevičiaus rūpesčiu 1881 m. pabaigoje pastatyta dabartinė bažnyčia. Gružių ir kitų dvarų savininkas paaukojo statybinės medžiagos už 65 000 rb. Klebonas B. Stasevičius 1887 m. įrengė 25 registrų vargonus, 1888-1890 m. įrengti 5 altoriai, 1892 m. įsigytos Kryžiaus kelio stotys.