Bukantės dvaro sodyba - tipiškas medinis liaudies architektūros dvarelis Plungės r., buvęs Šateikių dvaro palivarkas. Bukantę išgarsino joje gimusi lietuvių literatūros klasikė Žemaitė. Dabar čia šeimininkauja Plungės muziejininkai, pastaraisiais metais atgaivinę ponų namą ir jo interjerą, atstatę du ūkinius pastatus ir juose įrengę naujas patrauklias ekspozicijas. Godelių k. esančios Bukantės dvaro sodybos išlikę tik fragmentai. Ponų namas statytas 1855 m. Mažoji Bukantė XVIII a. pab. priklausė Šateikių dvaro valdytojams grafams Pliateriams. Antanas Beniuševičius, Julijos Žemaitės tėvas, tarnavo Pliateriams, kurie jam pavedė tvarkyti Bukantės palivarką. Čia gimė būsimoji rašytoja Julija Beniuševičiūtė - Žemaitė (1845 – 1921).

Dvarvietėje tebestovi medinis ponų namas, tačiau ūkinių pastatų neišliko (tvartas ir svirnas atstatyti 2012 m.). Unikali ponų namo šildymo sistema: pastate yra keturios krosnys, iš jų išvedžioti ortakiai, o dūmai sueina į vieną kaminą. Kaminas XIX amžiuje Žemaitijoje statytose trobose buvo atskira patalpa, dar viraline vadinama. Čia būdavo ir duonkepė krosnis, ir mėsos rūkykla.

Atstatytame tvarte suformuotos salės tautodailei ir seniesiems amatams, jame ketinama organizuoti senųjų amatų gaivintojų plenerus, tautodailininkų stovyklas, muges. Lankytojus jau pasitinka sakralinis liaudies kryždirbystės menas. Didžiąją Žemaitijos 600 metų krikšto jubiliejui skirtos parodos "Žemaitėjės krīžē" dalį sudaro liaudies skulptūros. Dauguma jų sukurtos XIX a. antrojoje pusėje ir XX a. pradžioje. Jų kilmės vieta – Plungės rajonas. Iki šiol daugumos skulptūrėlių autoriai nėra žinomi.

Atstatytame sodybos svirne eksponuojama autentiškų daiktų pagrindu atkurta iš tų pačių apylinkių kilusio žymaus žemaičių medžio drožėjo Stanislovo Riaubos (1904–1982) memorialinė ekspozicija: menininko buities daiktai, nuostabą kelianti kūryba ir žymių fotografų darbai.