Žvelgaičio piliakalnis - įspūdingiausia ozo dalis. Tai buvusi senųjų žiemgalių gyvenvietė. Pavadinimą šiam kalnui davė lietuvių kunigaikščio Žvelgaičio, istorinio asmens, minimo istoriniuose šaltiniuose XII-XIII a., vardas. Spėjama, kad jis nukariavo žiemgalius ir Žagarės pilyje įkūrė savo rezidenciją. 1204 m. kunigaikštis su savo kariuomene bandė užimti Rygos pilį, o nepavykus patraukė į estų gyventas žemes. 1205 m., grįždamas iš estų žemių, Žvelgaitis žuvo pasaloje.

Žvelgaičio kalno apgyvendinimo pradžia laikomas XIII a. Archeologai tyrinėdami nustatė, kad šiame piliakalnyje žmonės gyveno XIII-XVII a., nes atlikus piliakalnio tyrinėjimus, aptikti dviejų laikotarpių kultūriniai sluoksniai. Viršutiniame, datuojamame XVI-XVII a., rasta molinės žiestos keramikos, glazūruotų koklių, molinių pypkių. Antrame sluoksnyje XI-XIV a. - sudegusių rąstų, geležinių ir žalvarinių papuošalų ir dirbinių, lipdytų puodų šukių. Piliakalnis yra Švėtės upelio kairiajame krante, kairėje kelio Žagarė - Akmenė pusėje. Jo ilgis yra apie 830 m, o aukštis kai kur siekia 20 m. Piliakalnis leidžiasi į upės Švėtės slėnį. Piliakalnio aikštelė yra netaisyklingo keturkampio formos, su vos pastebimu pylimu pakraščiuose. Archeologai, tyrinėdami šį piliakalnį, aptiko medinio pastato ar tvoros liekanų iš XIII-XVII a.

Žvelgaičio piliakalnis visada buvo mokinių ekskursijų, jaunimo pramogų ir visų poilsio vieta. 1923 m. piliakalnio dalį apsodino pušaitėmis. Viršukalnė išliko nesodinta - Plikuoju kalnu. Pokariu imta švęsti derliaus šventes su žirgų, motociklų lenktynėmis, teatralizuotais kolūkiečių paradais ir net spektakliais. 1960 m. birželio mėn piliakalnio papėdėje skambėjo kompozitoriaus Balio Dvariono opera "Dalia", parašyta pagal istorinę poetinę Blio Sruogos dramą "Apyaušrio dalia". Buvo ir "Pilėnai" - herojiškas istorinis operos spektaklis, vaizdavęs lietuvių ir kryžiuočių kovų amžius.2012 m. lankytojų patogumui ir siekiant apsaugoti piliakalnio šlaitus ant jo įrengti treji laiptai.