1992 m. įkurtas Verkių regioninis parkas – vienas mažiausių Lietuvoje. Vilniaus miesto pašonėje esanti unikali gamtinė teritorija su savitu kultūros paveldu mėgstama ir gausiai lankoma miestiečių bei sostinės svečių.

Pietinė Verkių regioninio parko dalis skirta kultūros paveldo vertybėms pažinti ir saugoti, o šiaurinė – gamtinėms. Verkių regioninis parkas traukia savo gamtinėmis vertybėmis ir tyvuliuojančiais ežerais, o miškai užima net 77 proc. teritorijos. Parke įkurti keturi gamtiniai draustiniai, juose saugomas Turniškių, Žaliųjų ežerų kraštovaizdis, Riešės upelis bei termokarstinių ežerėlių kompleksas. Keturios parko teritorijos dėl retų, nykstančių rūšių bei gamtinių buveinių yra įtrauktos į europinės svarbos saugomų teritorijų tinklą "Natura 2000".

Verkiuose yra du kultūriniai draustiniai – Verkių kraštovaizdžio ir architektūros draustinyje saugomas unikalus klasicizmo stiliaus Verkių rūmų architektūrinis ansamblis su tam laikmečiui būdingu parku. Kiek toliau esančiame Vilniaus Kalvarijų memorialiniame draustinyje saugomas Kalvarijų Kryžiaus kelias. Pastarasis, įkurtas XV a. miškingame ir kalvotame kraštovaizdyje, Neries upės slėnyje, tiksliai atkartoja Jeruzalės Kryžiaus kelio scenarijų. Verkių regioniniame parke taip pat įsikūrusios dvi šventovės: Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia ir trinapolio vienuolyno ansamblis, kurie, kaip ir Kalvarijų kryžiaus kelias, vilioja piligrimus ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio.

Verkių regioninio parko išskirtinę vertę kuria ir kiti objektai: seniausias Lietuvoje Naujųjų Verkių popieriaus fabrikas, žalvario amžių menantis Staviškių pilkapynas ir piliakalnis, vaizdingose vietose įrengtos regyklos, dviračių trasa, atokvėpio vietos miškingose parko teritorijose.