Tarpukario Lietuvos Švėkšną galime laikyti lietuviško štetlo pavyzdžiu, kuriame žydai sudarė daugiau nei trečdalį visų to meto gyventojų. Čia žydų bendruomenė kūrėsi aplink turgaus aikštę ar netoli jos, dabartinėse J. Maciejausko, S. Dariaus ir S. Girėno bei Gediminaičių gatvėse. To meto Švėkšnoje žydams priklausė apie 20 parduotuvių turgaus aikštėje, stovėjusių greta. Tačiau iš visų kitų štetlų Švėkšną išskyrė ne žydų parduotuvėlės su įvairiausių prekių pasiūla, o Švėkšnos sinagogos vieta – neaišku kokiomis aplinkybėmis, tačiau jai statyti pačiame miestelio centre, greta minėtosios turgaus aikštės, gautas visiškai neįprastas leidimas.

Švėkšną nuolat siaubiant gaisrams ne kartą nukentėjo ir sinagogos – iš pradžių jų būta netgi dviejų, tačiau po jas sunaikinusio 1925 m. gaisro, 1928 m. pastatyta tik viena nauja maurų architektūrai būdingos formos šildoma mūrinė sinagoga. Ši dienos metu visiems atvira sinagoga įėjo į Lietuvos istoriją ir kaip viena iš nedaugelio žydų maldos namų, kuriuose savo vizito į Švėkšną metu lankėsi ir tuometės Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

Nors Švėkšnos sinagoga sėkmingai pergyvenusi Antrąjį Pasaulinį karą ir sovietinę ateistinę politiką vis dar stovi miestelio centre. Šiuo metu baigiama jos rekonstrukcija ir artimiausiu metu ji turėtų atgauti savo pirminį pavidalą. Greta turgaus aikštės esančio dabartinės Gediminaičių gatvės namo iki šiol išlikę užrašai primena apie batsiuvio Šeftelovičiaus įvairių prekių parduotuvėlę tarpukariu.