Maršrutą pėsčiomis patogu pradėti nuo parkingo šalia buvusio vandens malūno (baro Viesulas).

Pirmoji stotelė - Švėkšnos dvaro parko puošmena – Deivės Dianos skulptūra (autorius Vincentas Jakševičius). Romėnų mitologijoje Diana – medžioklės ir augmenijos deivė, gimdyvių globėja, mėnulio įsikūnijimas.

Palipus laiptais iškart atsiveria pagrindinis Švėkšnos dvaro objektas - Genovaitės vila. Švėkšnos dvaras – viena iš nedaugelio dvarų Lietuvoje, kuriuose šeimininkauja istorinių šeimų palikuonys, tebetęsiantys tradicijas ir puoselėjantys vietos dvasią.

Švėkšnos dvaras minimas nuo XV a., jis priklausė Kęsgailoms, Grotusams, Krišpinams – Krišenšteinams, Oginskiams. XVIII a. antrojoje pusėje Mykolas Kazimieras Oginskis Švėkšnos dvarą pardavė grafui Vilhelmui Jonui Broel – Pliateriui. Adomas Pliateris 1880 m. pastatė iki šiol išlikusią dvaro vilą, kurią savo žmonos garbei pavadino "Villa Genowefa" (Genovaitės vila).

Didžiausia Švėkšnos dvaro parko botaninė puošmena – apie 18 m aukščio ir 70 cm skersmens reliktinis Kinijos ir Japonijos dviskiautis ginkmedis (Ginkgo biloba L.). Tai seniausias, stambiausias ir gražiausiai atrodantis šios rūšies egzempliorius Lietuvoje.

Dar viena dvaro parko puošmena - saulės laikrodis.

Einant dvaro parko alėja link bažnyčios, priešais dabartinę Švėkšnos Saulės gimnazijos pastatą, stovi Laivės paminklas. Šiuo metu buvusiame dvaro pastate yra įkurtas Švėkšnos muziejus.

Unikalumo Švėkšnos bažnyčiai ir visam miesteliui suteikia virš gatvės nutiestas tiltelis, jungiantis dvaro esantį parką su bažnyčios šventoriumi. Viadukas pastatytas apie 1885 metus kartu su šventoriumi (beveik 20 metų anksčiau už bažnyčią).

Jo dekoratyvinės detalės yra gotikos stiliaus, kaip ir šventoriaus mūras. Tai unikalus statinys Lietuvoje, todėl jo vaizdinys panaudotas ir Švėkšnos herbe.

1905 metais pagal švedų architekto Karlo Eduardo Strandmano projektą pastatyta neogotikinė bažnyčia – vienas pagrindinių miestelio architektūrinių paminklų. Bažnyčios statybą finansavo Švėkšnos ir Vilkėno grafai Pliateriai.

Bažnyčia sudaryta iš trijų išilginių navų, kurias kerta skersinė nava. Bokštų aukštis – 65 m., o interjerą puošia 8 altoriai. Didysis altorius, beveik 16 m aukščio.

Tarpukario Lietuvos Švėkšna buvo klasikinio lietuviško štetlo pavyzdys. Miestelyje gyvenusi gausi žydų bendruomenė kūrėsi aplink turgaus aikštę. To meto Švėkšnoje žydams priklausė apie 20 parduotuvių turgaus aikštėje, jos visos ir stovėjo greta.

Tačiau iš visų kitų štetlų Švėkšną išskyrė ne žydų parduotuvėlės su įvairiausių prekių pasiūla, o Švėkšnos sinagogos vieta – neaišku kokiomis aplinkybėmis, tačiau jos vieta pačiame miestelio centre, greta turgaus aikštės, buvo labai neįprasta.

Švėkšną nuolat siaubiant gaisrams ne kartą nukentėjo ir sinagogos – iš pradžių jų būta netgi dviejų, tačiau po jas sunaikinusio 1925 m. gaisro, 1928 m. pastatyta tik viena nauja.

Švėkšnos sinagoga sėkmingai pergyvenusi Antrąjį Pasaulinį karą ir sovietinę ateistinę politiką vis dar stovi miestelio centre.

Pasukus atgal link buvusio vandens malūno pagrindine gatve sutinkami jau modernesni Švekšnos istorijos akcentai. 2017 m. atidengtas paminklas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui Kazimierui Steponui Šauliui, gimusiam Švėkšnos valsčiuje, Stemplių kaime.

Vienas iš dviejų specialiai krepšiniui dedikuotų paminklų Lietuvoje stovi būtent Švėkšnoje. Jis skirtas 2011 m. Lietuvoje vykusiam Europos krepšinio čempionatui ir ankstesnių metų Lietuvos krepšinio pergalėms paminėti.

Grįžtant link maršruto pradžios nepraleiskite kiek giliau nuo gatvės stovinčio Šv. Florijono paminklo.

Paskutinė stotelė - smagus meninis akcentas. 2014 m. atidengtas suoliukas skirtas Švėkšnos menininkams Jakševičiams, gyvenusiems ir kūrusiems Švėkšnoje.