Išskirtinis Salantų regioninio parko kraštovaizdis – paskutinio ledyno, dengusio Šiaurės Vakarų Lietuvą, palikimas. Ledyno tirpsmo vandens suformuotas žemės paviršius išraižytas upių vagomis, slėniais. Erlos, Salanto, Minijos upių slėniai atveria įspūdingas panoramas. Ypač įspūdinga kilpomis vingiuojanti Minija. Jos slėnio šlaitai gausiai išraižyti raguvų pasižymi didele biologine įvairove.

Apie riedulių kelionę į Lietuvą Salantų regioniniame parke byloja unikalus Šauklių riedulynas, vadinamas Lietuvos tundra. Jis žavi pirmykščiu kraštovaizdžiu, savita augalija ir gyvūnija bei didžiausiu Lietuvoje kadagynu. Parke gausu pavienių stambių riedulių, vienas jų – penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje.

Senųjų krašto gyventojų kuršių pilimis didžiavosi Kartenos ir Imbarės piliakalniai, o ant Alkos kalno bene ilgiausiai Žemaitijoje kūrenta šventoji ugnis. Neatsiejama Salantų regioninio parko kraštovaizdžio dalis – kryžiai, koplytėlės ir koplytstulpiai. Akį traukia ornamentuotais kryžiais išpuošta Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia ir varpinė, neogotikinė Salantų šventovė bei vienintelė Žemaitijoje bebokštė neobarokinė bazilikinė Kartenos bažnyčia. Buvęs dvaro, dabar Salantų miesto parkas garsėja storiausiu ir seniausiu kaštonu Lietuvoje.

Regioninio parko puošmena – Mosėdžio miestelis – garsus daktaro Vaclovo Into sukurta unikalia akmenų ekspozicija. Nasrėnai – žymaus visuomenės veikėjo, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinė.